Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos informacija
Dar vasaros pradžioje šilumos tiekimo įmonėms pradėjus raginti gyventojus pasirinkti apsirūpinimo karšto vandeniu būdą, kilo diskusijos, kokių naujovių reikia tikėtis ir kaip žinoti, kuris iš siūlomų būdų yra pigiausias ir naudingiausias gyventojui. Ir kodėl būtent dabar kažkas keičiasi?
- Niekam nerūpėjo „gudraujančių“ vartotojų paieška, karšto vandens skaitiklių tikrinimas.
Iki šiol kai kuriuose miestuose egzistavusi tvarka, kai daugiabučio namo gyventojai karštam vandeniui ruošti pirkdavo geriamąjį vandenį, jį pašildydavo nusipirkta iš šilumos tiekėjo šiluma, mokėdavo už šilumokaičio priežiūrą bei remontą, buvo itin nepalanki sąžiningai deklaravusiam ir mokėjusiam už sunaudotą vandenį gyventojui. Kadangi nebuvo atsakingų už karšto vandens tiekimą, niekam nerūpėjo „gudraujančių“ vartotojų paieška, karšto vandens skaitiklių tikrinimas ir t.t., todėl vasarą dėl skaitiklių gedimo ir nesąžiningų kaimynų suvartoto, bet nedeklaruoto vandens, tekdavo labai daug mokėti už „gyvatuką“, o žiemą dėl „pradingusių“ kubų papildomai mokėti už šildymą.
- Du apsirūpinimo centralizuotai tiekiamu karštu vandeniu būdai: iš šilumos tiekėjo, arba šilumą ir vandenį perkant atskirai.
Norint išspręsti šią įsisenėjusią problemą, kai ne šildymo sezono metu vartotojai už karšto vandens cirkuliaciją (vadinamą „gyvatuką“) bei kubinį metrą karšto vandens gaudavo nerimą keliančias sąskaitas, buvo pakeistas Šilumos ūkio įstatymas bei Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, kur šilumos tiekėjas nuo 2010 m. sausio 1 d. įpareigojamas prisiimti atsakomybę už karšto vandens tiekimą, jei vartotojai nepasirinks kitaip.
- Valdytojas ar administratorius sušaukia namo gyventojų susirinkimą ir balsų dauguma priimamas sprendimas dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo.
Todėl gyventojai turi dvi galimybes: 1) pasirinkti, kad karštą vandenį už nustatytą kainą tiektų šilumos tiekėjas (ar kita įmonė), kuris privalės įrengti, keisti, prižiūrėti karšto vandens apskaitos prietaisus, užtikrinti vartotojams tiekiamo karšto vandens kokybę, tiekimo nepertraukiamumą, teikti paslaugas mažiausiomis sąnaudomis ir kt. arba 2) visas paslaugas pirkti atskirai – geriamąjį vandenį iš vandens tiekėjo, šilumą jam pašildyti – iš šilumos tiekėjo, samdyti santechniką skaitikliams įrengti, mokėti už jų priežiūrą, pasidalinti suvartotą šilumos energiją karštam vandeniui ruošti.
Kokie šių dviejų apsirūpinimo karštu vandeniu būdų pliusai ir minusai?
Pirmasis būdas
Šilumos tiekėjas yra ir karšto vandens tiekėjas: taiko patvirtintą karšto vandens kubinio metro kainą, nustatytą skaitiklio priežiūros mokestį, tikrina skaitiklių rodmenis, prižiūri, kad visi gyventojai deklaruotų suvartotą vandenį, paskirsto suvartotą šilumą karštam vandeniui ruošti, voniai pašildyti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti.
Pateikiame pavyzdį, kokią sąskaitą gautų vieno didmiesčio gyventojai už karštą vandenį, vonios šildymą bei temperatūros palaikymą, jei jie karšto vandens tiekėju pasirinktų šilumos tiekėją.
1 pavyzdys.
Vieno kub. m karšto vandens kaina šiame mieste yra 15,02 Lt be PVM, skaitiklio priežiūros mokestis – 4 litai be PVM, vienos kilovatvalandės šilumos energijos kaina - 19,11 ct/kWh be PVM. Visi butai ir voniose esantys „gyvatukai“ yra vienodo dydžio.
Visais nagrinėjamais atvejais pateiksime sąskaitą namo butui D.
D butas sunaudojo 1 kubinį metrą karšto vandens, tad už vandenį mokėti reikia 15,02 Lt be PVM (1X15,02=15,02). Sakykim, kad šio namo „gyvatukas” pagal savo technines charakteristikas gali išspinduliuoti 80 kWh per mėnesį. Žinant kilovatvalandės kainą, gaunam, kad už vonios šildymą reikės mokėti 15,29 Lt be PVM (80X0,1911=15,29 Lt). Lieka suskaičiuoti, kiek teks mokėti už šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti. Visas namas karštam vandeniui ruošti ir cirkuliacijai bei vonios šildymui sunaudojo 1600 kilovatvalandžių šilumos energijos. Žinome, kad vienam kub. m karšto vandens paruošti yra nustatyta norma - 51 kWh, o „gyvatukui“ – 80 kWh. Visi gyventojai kartu sunaudojo 15 kubinių metrų karšto vandens, t. y. šiam kiekiui vandens paruošti buvo sunaudotos 765 kWh (15x51). Kadangi name yra 6 butai, tai jų „gyvatukai“ bendrai išspinduliavo 480 kWh (6X80=480). Vadinasi, karšto vandens temperatūrai palaikyti lieka padalinti 355 kWh (1600-765-480=355). Kiekvienam butui teks po 59,17 kWh, o tai yra 11,31 Lt (59,17X0,1911=11,31 Lt).
Sąskaita buto D savininkui (vasaros metu).
|
Sąskaita
|
Kiekis/kaina be PVM
|
Suma Lt su PVM
|
|
Karštas vanduo
|
1X15,02 Lt
|
16,37
|
|
|
Šiluma vonios šildymui
|
80X0,1911
|
16,67
|
|
Šiluma karšto vandens temperatūrai palaikyti
|
59,17X0,1911
|
12,33
|
|
Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis
|
|
4,84
|
|
|
Iš viso
|
50,21 Lt
|
Pastaba: nuo rugsėjo 1 d. už karštą vandenį ir šilumą taikomas 9 proc. PVM tarifas, o už skaitiklių aptarnavimą – 21 proc. PVM tarifas.
D buto savininkas gaus 50,21 Lt sąskaitą. Šiuo atveju visi gyventojai sąžiningai deklaravo skaitiklių rodmenis, nuo karšto vandens ruošimo likusi šiluma padalinta po lygiai vonios šildymui ir karšto vandens temperatūros palaikymui. Tačiau realybėje, tokių idealių namų retai pasitaiko. Tad kas nutiks, jeigu atsiras „apsukrių“ kaimynų, mėgstančių gyventi kitų sąskaita.
Sakykim, du viršutinio aukšto buto savininkai nedeklaravo, kad vartojo karštą vandenį. Bet šiluma, sunaudota tiems 5 kub. m karšto vandens paruošti niekur nedingo, tą užfiksavo įvadinis skaitiklis. Kas apmokės? Ir ar nukentės D buto savininkas?
Skaičiuojam sąskaitą šiam butui iš naujo. Sunaudotas 1 kub. m karšto vandens, t. y. 15,02 Lt be PVM. Mokėjimas už vonios šildymą nesikeičia, nes yra fiksuotas normatyvas (80kWh), t. y. 15,29 Lt be PVM. Belieka suskaičiuoti, kiek teks mokėti už temperatūros palaikymą ir ar nepadidės ta suma dėl nesąžiningų kaimynų.
- Karšto vandens tiekėju pasirinkus šilumos tiekėją, jis tampa suinteresuotas, jog gyventojai sąžiningai deklaruotų suvartotą vandens kiekį.
Pasirinkus šį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas šilumos kiekį, suvartotą karštam vandeniui ruošti, privalės apskaičiuoti ne pagal gyventojų deklaruotus skaitiklių rodmenis, o pagal įvado skaitiklio rodmenis. Šalto vandens skaitiklis prieš vandens šildytuvą rodo, kad name sunaudota 15 kub. m karšto vandens, gyventojai deklaravo tik 10 kubinių metrų, vadinasi 5 „pradingusius“ karšto vandens kubinius metrus turi rasti karšto vandens tiekėjas, kitaip jis patirs nuostolį. Atėmus iš viso suvartotojo šilumos kiekio šilumą, skirtą vonios šildymui, bei 15 kub. m vandens paruošti, lieka karšto vandens temperatūros palaikymui pasidalinti tas pačias 355 kWh. Todėl sąskaitos dydis nesikeis.
Apibendrinant galima pasakyti, kad karšto vandens tiekėju pasirinkus šilumos tiekėją, jis tampa suinteresuotas, jog gyventojai sąžiningai deklaruotų suvartotą vandens kiekį ir jų skaitikliai būtų techniškai tvarkingi. O esant neatitikimui tarp įvadinio ir butų skaitiklių rodmenų, karšto vandens tiekėjas tikrins skaitiklių rodmenis ir ras, kas nedeklaruoja suvartoto karšto vandens ar kuriame bute yra sugedęs skaitiklis, nes kitaip patirs nuostolį.
Sakykim, kad gyventojai suabejojo karšto vandens tiekėjo veikla ir nusprendė rinktis kitą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą.
Antrasis būdas
Karšto vandens tiekėjo nėra: gyventojai perka šaltą vandenį po 3,62 už kubinį metrą be PVM, moka po 19,11 ct/kWh be PVM už šilumos energiją, namas samdo santechniką skaitiklių priežiūrai ir už tai kiekvienam butui reikia mokėti po 4 litus per mėnesį. Visi butai ir voniose esantys „gyvatukai“ yra vienodo dydžio.
Name, kaip ir ankstesniame pavyzdyje, suvartota 1600 kWh per mėnesį. Gyventojai tie patys, tad ir jų įpročiai nesikeičia. Belieka suskaičiuoti, kiek teks mokėti D buto savininkui. Prisiminkim, kad vonios šildymui per mėnesį skiriam 80 kWh, o vieną kubinį metrą karšto vandens paruošti užtenka 51 kWh. Šį kartą visi skaitikliai yra tvarkingi, gyventojai sąžiningi ir laiku deklaravo suvartotą karštą vandenį.
Kokio dydžio sąskaita bus D butui?
Sąskaita buto D savininkui (vasaros metu).
|
Sąskaita
|
Kiekis/kaina be PVM
|
Suma su PVM
|
|
Šaltas vanduo pašildymui
|
1X3,62
|
3,95
|
|
Šilumos energija karštam vandeniui ruošti
|
(1X51)X0,1911
|
10,62
|
|
„
|
Šiluma vonios šildymui
|
80X0,1911
|
16,67
|
|
Šiluma karšto vandens temperatūrai palaikyti
|
59,17X0,1911
|
12,33
|
|
Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis
|
|
4,84
|
|
|
Iš viso:
|
48,41 Lt
|
Pastaba: nuo rugsėjo 1 d. už karštą vandenį ir šilumą taikomas 9 proc. PVM tarifas, o už skaitiklių aptarnavimą – 21 proc. PVM tarifas.
Tokio dydžio sąskaitą (48,41 Lt) pirmo buto gyventojas gautų, jei visi kaimynai sąžiningai deklaruotų sunaudotą vandenį. Tad atsisakius karšto vandens tiekėjo paslaugų, pavyktų sutaupyti apie 2 litus.
Tačiau pažiūrėkim, kokią sąskaitą gautų D buto savininkas, jei bent du kaimynai nedeklaruotų suvartoto karšto vandens.
- Kaip matome, sąskaita išaugo dėl suvartoto ir nuslėpto kaimynų karšto vandens kiekio.
Kadangi šilumos tiekėjas šiam namui tiekia tik šilumą, o ne karštą vandenį, tai visa name suvartota šiluma bus paskirstyta gyventojams. Šilumos tiekėjui nėra prievolės tikrinti gyventojų skaitiklių, prižiūrėti deklaravimo sąžiningumą.
Trys sąskaitos eilutės neturi keistis, nes tai yra fiksuoti dydžiai ir nepriklauso nuo aplinkinių veiksmų. Kaip matome 4 paveikslėlyje, du kaimynai deklaravo, kad visai nenaudojo karšto vandens, nors skaitikliai rodo ką kita (3 ir 2 kubai). Vadinasi, šilumą karštam vandeniui ruošti priskirsim tik 10 deklaruotų kubų ir tai bus 510 kWh. Vonios pašildymui kaip ir anksčiau teks 480 kWh. Atėmus iš bendro sunaudoto kiekio minėtus dydžius (1600 – 990=610), gausim, kad liko 610 kWh karšto vandens temperatūros palaikymui (610:6=101,7 kWh butui).
|
Sąskaita
|
Kiekis/kaina be PVM
|
Suma su PVM
|
|
Šaltas vanduo pašildymui
|
1X3,62
|
3,95
|
|
Šilumos energija karštam vandeniui ruošti
|
(1X51)X0,1911
|
10,62
|
|
„
|
Šiluma vonios šildymui
|
80X0,1911
|
16,67
|
|
Šiluma karšto vandens temperatūrai palaikyti
|
101,7 X0,1911
|
21,18
|
|
Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis
|
|
4,84
|
|
|
Iš viso:
|
57,26
|
Pastaba: nuo rugsėjo 1 d. už karštą vandenį ir šilumą taikomas 9 proc. PVM tarifas, o už skaitiklių aptarnavimą – 21 proc. PVM tarifas.
Kaip matome, sąskaita išaugo dėl suvartoto ir nuslėpto kaimynų karšto vandens kiekio. Nesant karšto vandens tiekėjo, skaitiklio deklaravimo teisingumu turi rūpintis patys gyventojai arba samdyti specialistą, kuris kainuotų. Skaitiklio priežiūros mokestis yra skirtas tik techniniam jo aptarnavimui bei patikrai. Kadangi nėra vieno atsakingo asmens už visą karšto vandens veiklą, tai nėra suinteresuotumo ieškoti sukčiaujančių gyventojų.
Apibendrinus galima daryti išvadą, kad tiek pirmasis, tiek antrasis apsirūpinimo karštu vandeniu būdai yra geri, jei visi kaimynai yra sąžiningi, laiku deklaruoja suvartotą karštą vandenį, skaitikliai yra prižiūrėti ir techniškai tvarkingi. Jais labiausiai ir reikėtų susirūpinti, nes didžiuma apskaitos prietaisų sumontuoti prieš keliolika metų ir niekada netikrinti, todėl gali būti, kad jie veikia neteisingai, tarkim, išnaudojus 5 l vandens, skaitiklis rodo tik 2 arba atvirkščiai, o jei dar pasitaiko nesąžiningų kaimynų, sąskaitos skirtumas gali būti ne keli, o net keliasdešimt litų.
|
